Kas yra psichoterapija?
Tai nemedikamentinis psichikos gydymo būdas, kurio metu žmogus analizuoja savo išgyvenimus ir patirtis, ieškodamas būdų jaustis geriau. Psichoterapija – mokslinis metodas, tyrinėjantis žmogaus psichikos dėsnius, kuriuo remdamasi psichoterapeutas padeda žmogui. Psichoterapijos metu žmogus , siekdamas savo gerovės, yra aktyvus proceso dalyvis.
Dinaminė, gelminė psichoterapija, kuriai ir priklauso mano praktikuojama A.Adlerio teorija paremta psichoterapija ir analizė (Daugiau apie adlerietiškąjį požiūrį galite paskaityti čia: https://www.bernardinai.lt/2013-05-08-rasa-bieliauskaite-a-adlerio-psichologija-tarp-atsakomybes-ir-bendrystes/
https://ipi.lt/straipsniai/), – tai analitinis žmogaus supratimas ir požiūris, kuriuo pripažįstama psichologinių jėgų tarpusavio sąveika, nuolat kintanti, todėl ir dinaminė. Terapijos metu tyrinėjame nesąmoningus modelius, kuriuos formuoja vaiko ir tėvų, brolių, seserų santykiai, atrandant jų ypatumus ir įtaką sveikatai, santykiams ir kitoms gyvenimo sritims. Psichoterapija gali padėti ne tik psichikos ar psichologinių, psichosomatinių problemų turintiems bei kenčiantiems nuo dvasinio diskomforto būklės, bet ir norintiems gilintis į save, pažinti giliausias savo sielos paslaptis.
Rinktis individualią ar grupinę psichoterapiją?
Psichoterapijos veiksmingumo tyrimai rodo, kad tiek individuali, tiek grupinė psichoterapija yra efektyvūs pagalbos būdai asmeninių ir tarpasmeninių sunkumų sprendimui bei psichikos sutrikimų gydymui. Neretai individualią terapiją siūloma rinktis asmenims, kurie turi sunkumų patys su savimi, o grupę – kai aktualūs tarpasmeninių santykių klausimai. Gydantysis psichoterapijos efektas lankant vieną ar kitą terapiją, randasi iš galimybės saugiame, priimančiame, geranoriškame, atvirame ir nuoširdžiame, santykyje tyrinėti savo jausmus, mintis, elgesį, patyrimą bei būdus, kuriais kuriame artimus santykius su kitais žmonėmis. Individuali terapija daugeliui yra labiau pažįstama – lengviau įsivaizduojama. Čia visas terapeuto dėmesys yra skiriamas jums, dirbama su jūsų atnešamomis aktualiomis temomis, individualiu tempu. Psichoterapinėje grupėje terapeuto dėmesį tenka dalintis su kitais grupės nariais, įsilieti į bendrą grupės gyvenimą. Tokiu būdu tyrinėsit ne tik savo gyvenime patiriamas problemas, bet patirsite realų gyvenimą čia ir dabar, realiu laiku. Grupinėje terapijoje nariai dalindamiesi savo patirtimis gali pajudinti jums ne tik jums, iš pirmo žvilgsnio svarbias temas, bet ir sąmoningai ar nesąmoningai nuo savęs slepiamas temas. Apibendrinant, individualioje terapijoje savęs pažinimas vystosi aptariant sunkumus ir gaunant grįžtamąjį ryšį iš terapeuto, o grupinėje – papildomai ir iš kitų patiriančių panašius sunkumus pasidalinimų ir reagavimų, bei terapeuto intervencijų.
Besidomintiems grupine psichoterapija rekomenduoju pasiklausyti:
Patarimai lankysiantiems psichoterapinę grupę
(Paruošta pagal R. Kočiūną)
Dalyvavimas grupėje Tau bus labiausiai naudingas, jeigu dažniau prisiminsi šias taisykles:
Būk susikaupęs (-usi)
Dažniau galvok apie tai, ką nori gauti grupėje. Prieš kiekvieną grupės susitikimą atrask laiko paklausti savęs, ko nori šiame susitikime.
Būk lankstus (-i). Net aiškiai žinodamas (-a), ko nori šiame susitikime, būk pasiruošęs (-usi) priimti ir tai kas neįeina į Tavo planus.
Nelauk
Kuo ilgiau atidėliosi aktyvų dalyvavimą grupėje, tuo sunkiau bus pradėti.
Būk „godus (-i)" darbui
Grupės sėkmė priklauso nuo tavo noro dirbti savo naudai. Jeigu nuola lauksi „savo eilės" ar bandysi apskaičiuoti, į kokią susitikimo laiko dalį turi teisę, slopinsi savo spontaniškumą ir pamatysi su nusivylimu, kad tavo laikas vis „neateina".
Dažniau prisimink jausmus
Dalintis mintimis svarbu, tačiau dar svarbiau kalbėti apie jausmus. Rečiau pradėk – „mano nuomone...", „aš galvoju...", o dažniau – „aš jaučiu...".
Pilniau išreikš save
Dažnai nedrįstame išsakyti savo mintis ir pasidalinti jausmais, nes bijome pasirodyti netinkamai. Tačiau nepamiršk, kad grupė yra ideali vieta pamatyti, kas atsitinka, kai tu išreiški tai, ką jauti. Jei turi jausmų, susijusių su grupe, būtinai juos išsakyk. Juk yra didelis skirtumas tarp galvojimo sau ir pasakymo garsiai.
Netylėk
Tylėdamas turi žymiai mažiau šansų gauti iš kitų svarbių žinių apie save, be to, kiti neretai mano, kad Tu stebi juos ir vertini. Tylėdamas Tu taip pat atimi iš kitų galimybę pasimokyti iš Tavęs.
Eksperimentuok. Grupė yra vieta, kur gali laisviau ir saugiau parodyti įvairias savo puses. Pabandęs čia, kai ką po to galėsi perkelti į gyvenimą.
Nelauk, kol viskas pasikeis staiga
Duok sau laiko pakeisti save ir savo gyvenimą norima linkme. Niekas neįvyksta iš karto.
Venk patarinėjimo ir klausinėjimo
Už bet kokį patarimą vertingiau Tavo jausmai ir mintys, išsakyti kitam. Klausti reikia taip, kad atvertum kitą žmogų, o ne uždarytum jį ar priverstum gintis.
Kreipkis tiesiai
Nekalbėk apie esančius grupėje trečiu asmeniu. Visada į kiekvieną kreipkis tiesiogiai.
Neskubėk su pagalba
Jei kas kalba apie savo skausmingas problemas, neskubėk jį nutraukti ir paguosti. Žmogus auga ir išgyvendamas skausmą – kartais leisk jam tai daryti.
Duok grįžtamąjį ryšį
Jei kas nors sako ką nors apie Tave, reaguok – nesvarbu, teigiama ar neigiama Tavo reakcija. Tai didina pasitikėjimą grupėje.
Būk atviras grįžtamajam ryšiui
Priimk įvairias kitų reakcijas į Tave, ne vien tik sau malonias. Tačiau neskubėk per greitai su viskuo sutikti ar tuoj pat viską atmesti.
Reaguok į grupės terapeutą
Tai darydamas, turėsi didesnę galimybę suprasti savo reakcijas į autoritetus apskritai.
Neklijuok etikečių nei sau, nei kitiems
Iš karto reaguok, jeigu kas nors į Tave žiūri per daug vienpusiškai.
Nuspręs pats, kiek atsiskleisti.
Pritaikyk grupės patyrimą
Bandyk gyvenime taikyti tai, ką sužinojai ir išmokai grupėje.
.
Dailės terapijos grupė
Dailės terapija – dailės kūrybinio proceso patyrimo ir psichoterapinių bei santykių su kitais grupės nariais junginys, leidžiantis terapijos dalyviams stiprinti psichinę sveikatą, spręsti kilusius klausimus.
Psichoterapijos (taip pat ir dailės terapijos) tikslas – tai kas nesąmoninga, daryti sąmoningu. Reikšmingiausios žmogaus mintys ir išgyvenimai, būdami pasąmoningos kilmės, neretai lengviau išreiškiami vaizdiniais nei žodžiais. Dailės terapiniame procese spalva, linija, simboliais ir vaizdiniais, skirtingomis dailės formomis bei priemonėmis įkūnijame savo jausmus, nuotaikas, visa, ką sunku įvardinti žodžiais. Piešinys ar kitas vizualus kūrinys – tai tiltas tarp vidinio ir išorinio pasaulio bei galimybė pamatyti, priimti save su visu netobulumu. Tai procesas, leidžiantis įsisąmoninti įvairias patirtis bei jausmus. Tiesą apie save žmogus atranda pats, su grupės narių pagalba, nes dailės terapija – tai pažinimo ir bendravimo procesas erdvėje, kurioje be dalyvaujančių žmonių dar yra tiek pat pranešimų apie juos – tai dalyvių sukurti dailės darbai.
Paprastai grupėje dalyvauja nuo 5 iki 10 dalyvių.
Užsiėmimo trukmė 2val.
Daugiau apie dailės terapiją rekomenduoju paskaityti čia: https://www.medicina.lt/straipsniai/Kas-yra-dailės-terapija/15602)
Kaip dailės terapija gali padėti?
Skatina bendrauti
Tai ką tiesiogiai gali paveikti menas yra jausmai ir emocijos. Per emocijas menas veikia ir visą asmenybę, skatindamas ją tobulėti, kūrybiškai spręst iiškylančias problemas. Kūrybinio proceso metu žmogaus išreiškiami jausmai visuomet turi kažką bendro ir su kitų žmonių panašiose situacijose patiriamais ir išreiškiamais jausmais. Taigi, kurdamas kartu su kitais žmogus turi galimybę atsikratyti iliuzijos, jog jo problema yra tokia vienintelė, baisiausia ir nepataisoma. Jis gali pasimokyti iš kitų, gauti palaikymą ir pats padėti, pasidalindamas savo patirtimi. Kartu piešdami vaikai ir suaugę lavina savo bendravimo įgūdžius-mokosi išsakyti savo jausmus, palaukti, atsakyti ir išklausyti.
Padeda išsakyti tai kas netelpa žodžiuose
Kartais mūsų išgyvenami jausmai yra per daug sudėtingi, kad galėtume juos įvardinti. Emocijos-tai pirmoji mūsų kalba, padėdavusi bendrauti su pasauliu kol dar nemokėjome kalbėti. Emocinių išgyvenimų sukurta energija liko mūsų pasąmonės labirintuose užkoduota sudėtingesniais negu kalbos simboliais. Ją išreikšti galime, kai kūrybinio proceso metu pasineriame į savo vidinį pasaulį ir jį užfiksuojame spalvų bei formų pavidalu. Pasak H.B.Landharten piešdami mes galime“ kalbėti rankomis, klausytis akimis, liesti širdimi“. Nežodinė meninė raiška gali tapti vienintele bendravimo su aplinkiniu pasauliu priemone tais atvejais, kai dėl fizinės ar protinės negalios žmogus nebegali savęs išreikšti žodžiais. Ypač ji svarbi vaikams, kurie paprastai jaučia ir išgyvena daugiau nei gali apie tai papasakoti.
Atspindi emocines būsenas
Skirtingos kūrybinės medžiagos turi ypatybę iššaukti ir atspindėti skirtingas žmogaus emocines būsenas, bei sukelti su jomis susijusius prisiminimus.Terapinio proceso padedant dailės terapeutui metu žmogus pasirenka dailės priemones padedančias atspindėti jam sunkius jausmus ir juos priimti.
Padeda patirti katarsį
Dailės priemonės ne tik atspindi mūsų emocijas, bet kartu skatina jas išreikšti. Tokiu būdu pyktį, baimę, nuoskaudą ar kitokius destruktyvius jausmus išgyvenantis, ir dėl to kenčiantis žmogus, turi galimybę juos saugiai išreikšti socialiai priimtina forma ir nuo jų atsipalaiduoti.
Leidžia keisti jausmus ir išgyvenimus
Patiriami jausmai dažniausiai yra tokie stiprūs, kad nepasiduoda „protingiems“ patarimams kaip antai „tu turi nusiraminti“ „ viskas bus gerai“. Tačiau pavirtę spalvų ir formų simboliais jie tampa „pagauti“ tarsi nuotraukoje. Tuomet galime sau pasakyti „tai štai kaip aš jaučiuosi“ ir savęs paklausti „ar man patinka tai ką matau savo piešinyje?“ Jei ne, tuomet galiu tai lengvai pakeisti-perpiešti kitaip, nepatikusią vietą iškirpti, užtepti kita, man labiau patinkančia spalva. Taip pat galiu imtis tam tikro ritualo pvz. Suplėšyti, sudeginti savo nupieštą baimę, problemą. Visa tai galime atlikti smagiai, žaismingai arba aplaistant palengvėjimo ašaromis. Ir, tuomet įvyksta mažytis stebūklas-mūsų gyvenime taip pat įvyksta realūs pokyčiai. Tokie piešimo eksperimentai ypač naudingi loginių tėvų argumentų nesuprantantiems vaikams. Pakeitęs savo piešinį vaikas įgauna patirties ir tikėjimo, kad pats aktyviai gali valdyti ir keisti aplinką. Toks patyrimas padeda sumažinti baimes, agresyvų elgesį, leidžia labiau pasitikėti savimi.
Padeda geriau save pažinti
Kurdamas žmogus susitelkia į save, mokosi savistabos. Žvelgdamas į savo piešinius ir padedamas prityrusio dailės terapeuto, žmogus pradeda skaityti savo darbų simbolių kalbą ir palaipsniui suprasti kaip jis kuria savo problemas, kaip galėtų jas spręsti.
Ugdo
Kūrybinis procesas gali būti naudojamas ir ugdymo tikslais. Žaidimas dailės priemonėmis lavina vaizduotę, moko ieškoti kūrybiškų sprendimų, atsikratyti mąstymo stereotipų.
